Vakarė
Rūbų dizainas – “Lino mūza”
Juostos – “Žalčio juostos”
Nuotraukos – “Lempa foto”, daugiau nuotraukų rasite ČIA.
Nuotraukos iš asmeninio šeimos albumo, platinti be leidimo draudžiama.
Eglė
Likimas dovanoja nuostabius, nepaprastus žmones. Apie Eglę būtų galima kalbėti daug, tai nepaprasta, spalvota asmenybė, traukianti žmones išskirtinumu, nuoširdumu, tikrumu, išmintimi…Ji mūsų Mūza, įkvepėja, mokytoja ir nuostabi parfumerė…Labai kviečiu su ja susipažinti, jos autoriniame puslapyje: https://www.eglejonaityte.com/…Nustebsite, kokia magija ir burtais užsiima mūsų Mūza.
Labiausiai Jai noriu padėkoti, kad puošia “Lino mūzą”, o nepaprastos fotosesijos nuotraukas galima rasti ČIA.
Fotografai – Lempafoto,
Nuotraukos iš asmeninio šeimos archyvų, be sutikimo platinti draudžiama.
Povilo ir Eglės sūnelio vardynos
“Vardynų apeiga.Stebuklinga naujo žmogaus priėmimo į giminę apeiga. Laiminimas.
Ši tradicija buvo puoselėjama mūsų protėvių, kada vaikas gaudamas vardą, tampa žmonių, gyvųjų pasaulio, giminės ir šeimos nariu. Seniau iki vardynų niekas nežinodavo vaikelio vardo – neva “laumės nuneš”. Tačiau pažvelgus plačiau, vardas lydi mus visą gyvenimą, tarsi asmeninis skambėjimas, garsų dermė, melodija, kuri turi savo nuotaiką, atspindi žmogaus savybes, charakterį, apsaugo, o gal ir lemia lemtį. Suteikdami vardą, linkime, laiminame ir nukreipiame vaiką į gyvenimą – tokią privilegiją gauname kaip tėvai.
Tai nėra “pagoniška” tradicija. Kas nežinote, pasidomėkite šio žodžio kilme ir prasme. Tai ne religija. Tai gilus ryšys su gamta, protėviais, simbolika, pagarba viskam, kas suteikia gyvybę. Todėl kiekvienas šios apeigos veiksmas atliekamas su ypatinga nuotaika, dainuojant, susikaupus, pakiliai. Ugnis įkuriama aukure ant žemės iš specialiai apeigai surinktų malkelių, apšlakstoma šaltinio vandeniu, pagerbiama grūdais ir medumi. Neberiamos gintaro dulkės – tai tik efektingas, nieko nesakantis triukas, nebent suteiksim jam šių laikų simboliką… Bet. Mes norime atsigręžti į protėvių tradicijas, kuriose tiek išminties. Nesiekiame visko atkartoti. Juk tai ne spektaklis, o ir nežinome visko, juk mūsų istoriją užrašinėjo atėjūnai, o, sakoma, lietuviai(aisčiai, baltai, sarmatai…) pasitikėjo vieni kitais ir buvo garbingi, todėl rašto nereikėjo. Mes taip gyvename – gerbdami gamtą. Norisi su pagarba, o ne šou elementais, integruoti į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą senąsias tradicijas. Ir tai taip lengva. Tai mūsų ištakose.
Ypatingas dėmesys skiriamas ugniai, nes tai šviesos ir šilumos šaltinis – simbolinė deivė Gabija. Visais laikais šventa ir reikalinga žmogui, tiek prieš tūkstantmečius, tiek dabar.
Pagerbiama pribuvėja(galbūt gydytoja), nes tai žmogus, atėjęs pri būti, jo rankos pirmos pagauna vaikelį.
Vaikelis apjuosiamas juosta. Likimo, deivės Laimos juosta. Todėl sakoma laiminti. Linkėti gero likimo. Tada visi giminės nariai vaikelį, tikrąja to žodžio prasme, pakylėja, palaimina, pasveikina. Todėl yra posakis “pakeltas į giminę”.
Vardynoms skirtą vietą ruošėm keletą savaičių. Tai buvo ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir susiderinimas su prosenelių kadais gyventa žeme. Apeiga vyko po prosenelio sodina liepa. Įkūrėm simbolinius vartus, pakabinome keletą stiprių senųjų simbolių. Sodinome ąžuoliuką sūnui, po kuriuo palaidojome placentą. Placenta, tarsi gyvybės medis, saugojusi mažylį. Taip linkėjome stiprybės ir visad žinoti, kad šaknys įleistos Lietuvos žemėje, o užnugary daugelio kartų palaikymas ir apsauga. Puošėme stalą natūralistiškai, tuo, ką radome netoliese. Valgiai buvo naminiai, paprasti, bet neprasti. Tikrai gurmaniški šiais laikais. Labai dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šventės paruošimo, papuošimo. Ačiū dalyvavusiems 
“- apie apeigos grožį, prasmę ir prisiminimais pasidalino Eglė.
“- apie apeigos grožį, prasmę ir prisiminimais pasidalino Eglė.Taip pat dalinuosi nuostabiomis nuotraukomis, fotografai – Lempafoto, ŠVENTĖS NUOTRAUKOS ČIA.
Nuotraukos iš asmeninio šeimos archyvų, be sutikimo platinti draudžiama.
Apeigą vedė Krivis Gediminas Žilys
Ruslano ir Rūtos šventė
Pasaulis labai margas, o Dievai kalba per tikėjimą ir tradicijų įvairovę.
Senovės Baltų jungtuvės tai ceremonija pagal senuosius Lietuvių papročius. Mūsų Baltiškoji tradicija, yra labai suaugusi su mūsų žeme ir gamta. Pastaruoju metu vis labiau atsigręžiama į mūsų vertybes, mūsų šaknis, gamtą. Daugėja žmonių, kurie neabejingi tam. Tas šventumas, einantis per gamtą, upę, ugnį, sprogstančius augalus… Visa tai tai taip artima jaunavedžiams.
Džiaugiuosi, kad „Lino mūzos“ drabužiais Baltiškajai tradicijai pasipuošė visa Rūtos ir Ruslano šeima. Tebūnie darna, telaimina juos Dievai.
Daugiau šventės nuotraukų rasite ČIA. Nuotraukos iš asmeninio šeimos archyvų, be sutikimo platinti draudžiama.
Dar viena graži šeimos šventė…
Dar viena graži šeimos šventė prie Šventosios ugnies, prieš visus Dievus, skambant kanklėms ir archajiškoms giesmėms. Kiek pamenu, tai buvo vėlyvas ruduo, paskutinis metų užasakymas – Vardynoms. Baltiškų apeigų drabužių siuvimas – mano mėgstamiausi užsakymai, nes taip viskas artima, sava…
Daugiau nuotraukų rasite čia. Nuotraukos iš asmeninio šeimos archyvų, be sutikimo platinti draudžiama.
Drabužiai Andriaus ir Guodos meilės šventei
Šis užsakymas buvo netikėtas. Jaunavedžiai atvyko net iš Latvijos. Susijaudinau sužinojus, kad pora tuoksis pagal senovės baltų papročius. Prie šventosios ugnies, kanklėms, būgnams, senovės dainoms skambant. Basi, salos viduryje, atvira širdimi, priešais aukurą vienas kitam prisiekė amžiną meilę. Tas jausmas toks artimas ir pažįstamas.
Praėjus nemažai laiko ir jaunavedžiams leidus, dalinuosi jų ypatingos dienos nuotraukomis. Tai – nepaprasta, jautru ir didinga.
Ačiū, Andriau ir Guoda, už galimybę papuošti jus „Lino mūzos“ kurtais drabužiais.
Fotonuotraukos – “Miško archyvas”, 2018 m.
Daugiau nuotraukų rasite “ČIA”.
“Lino mūzos” lininių drabužių fotosesija su smagia Loretos Sungailienės šeimyna
Labai džiaugiuosi, ir man didelė garbė, kad teko susipažinti su Loreta Sungailiene ir Jos šeima. Labai šilti žmonės. Loreta ne tik graži išore, bet ir vidumi. Fotosesijos metu stebėjausi, kaip ilgai ir nuoširdžiai galima šypsotis objektyvui. Aišku, nuotraukos visos tobulos, nepriekaištingos. Tikiuosi ir viliuosi, kad tai ne paskutinis susitikimas, kad kažkur dar keliai susikirs. Taip pat esu labai patenkinta komanda: visažiste Laura ir fotografe Vilija. Jos dirbo profesionaliai. O fotosesijos metu Loreta su šeima demonstravo lininius rūbus, kurie gali derėti ne tik kaip šventinis rūbas, bet puikiai tikti ir laisvalaikiui. Loreta vilkėjo nepaprastą suknelę. Tai – archeologinio tautinio ir šiuolaikinio konstravimo derinys. Ją gali nešioti ir besilaukianti moteris. Pagrindinis suknelės akcentas – diržas. Jis gali būti surišamas, suvarstomas arba susegamas. Ši suknelė gražiai atrodo ir nešiojama tik su diržais, nes taip gražiau galima paskirstyti klostes. Ant susegamo diržo galima susijuosti tautinę ar archeologinę juostą. Daugiau fotosesijos nuotraukų ir interviu apie Loretos Sungailienės šeimą rasite čia.
Tautines juostas nuaudė meistrė tautodailininkė Elena Krivičienė (Šiaudinių kaimas, Utenos raj.).
Vainikėlį sukūrė Zita Guobužienė, gėlių salono “Žiedai” floristė (Utena, Kauno g., 25).
Clothes: lino mūza
Photo: Vilija Grauzinyte | Will Grow Photo
….ypatinga diena…
Norėčiau pasidžiaugti vienu užsakymu. Jis buvo netikėtas, kai sužinojau, kad pasiuvau ir išsiunčiau suknelę ypatingai dienai. Žinoma, nuojauta kuždėjo, kad ši suknelė siunama ne šiaip sau…Neapsirikau. Už kelių dienų nuo siuntos gavimo, nuotaka vilkėjo “Lino Mūzos” suknelę prie altoriaus…Ačiū,Aušra, už pasitikėjimą ir tikėjimą mumis. Gražaus ir laimingo kelio Jums būnant kartu.
Fotonuotraukos / Photographs – klientės asmeninės
Lininių drabužių dizainas / Clothing design – “Lino mūza” (Justina Kulbačiauskaitė – Žebelienė).
Bitės, medus ir linas…
Vasara prabėgo labai smagiai. Tuo labiau, kad visada važiuoju į sau širdžiai mielas vietas. Viena iš jų – Bitininkystės muziejus (Stripeikiuose). Ši vieta man ypatinga. Užsimerkus gali išgirsti bičių dūzgimą, žolių ir medžių kvapą, jų ošimą… O kraštovaizdis gniaužia kvapą. Ir žinoma, bitininkystės darbuotojos Danutė, Vita ir Sigutė visada pavaišins liepų arbata ir medumi. Mainais už lininius drabužius. Kuriuos vilkėjo per Bitininkystės muziejaus šventes: “Gegužinis spiečius” (su Zita Kelmickaite ), “Rasos”, medkopio pabaigos šventėje “Ulioja bitela”. Ačiū už tai, kad per šventes pabuvote “Mūzomis”.
Fotonuotraukos / Photographs – Modestas Gadliauskas ir Justina Kulbačiauskaitė Žebelienė
Lininių drabužių dizainas / Clothing design – “Lino mūza” (Justina Kulbačiauskaitė – Žebelienė).
Šventės nuotraukos: http://www.linomuza.lt/bites-medus-ir-linas/
Pristatyta “Lino mūzos” kolekcija projekte “Tavo ir mano tapatybė”
Džiaugėmės galėdami prisiminti gegužės menesį, kada “Lino Mūza” pristatė lininių drabužių kolekciją Utenos kolegijos projekte “Tavo ir mano tapatybė” . Projekte sudalyvauti pakvietė Utenos kolegijos dekanė Vaida Bartkutė. Mums buvo garbė sudalyvauti ir tuo pačiu susipažinti su pačia dizainere Vilma Mare, kuri taip pat pristatė savo kūrybą madų šou. Kviečiame pasižiūrėti ir įvertinti mūsų kurtus drabužius “Čia”. Ir norime priminti, kad visada galite užsisakyti norimą drabužį iš mūsų pateiktų fotonuotraukų ar įgyvendintų projektų, kurias rasite skyrelyje “Lino drabužiai”.
Prie kolekcijos suknelių buvo pritaikyta tautodailininkės Elenos Krivičienės tautinės juostos.
Fotonuotraukos / Photographs – Tomas Dinda
Lininių drabužių dizainas / Clothing design – “Lino mūza” (Justina Kulbačiauskaitė – Žebelienė).
